Aš sleppa viš veišigjöld

Ég hitti fyrir skemmstu kunningja minn, śtgeršarmann, og spurši hann hvernig śtgeršin gengi. „Aldrei betur“ svaraši hann „ég sé ekki fram į aš žurfa aš greiša eina einustu krónu ķ veišigjöld.“ Ég hvįši en hann skżrši žetta śt fyrir mér mér. „Žetta veršur einfalt. Gamli Range Roverinn minn er oršinn žriggja įra og aušvitaš mun śtgeršin sjį mér fyrir nżjum bķl. Žeir fįst į 14 milljónir en žaš er ekki ešlilegt aš śtgeršarmašur žurfi aš sętta sig viš ódżrustu gerš. Svo er alltaf eitthvaš sem ég get tķnt til ķ kostnaš, utanlandsferšir og višhald į hśsinu og sumarhśsinu svo žegar upp er stašiš žį veršur ekkert eftir til aš borga ķ veišigjöld.

Vinstri gręnir voru svo assgoti herskįir fyrir sķšustu kosningar og viš vorum ašeins smeykir, en žaš var ekkert aš marka, žś manst strax ķ vor vildu žeir allt fyrir okkur gera. En žį kom eitthvaš hagfręšingastóš śr hįskólanum sem skaut žeim skelk ķ bringu en žaš var sķst verra aš bķša.

"Lįtum śt landsbyggšarspiliš"

Ef žetta hefši oršiš eitthvaš vandamįl meš veišigjöldin žį eigum viš alltaf tromp uppi ķ erminni og „lįtum śt landsbyggšarspiliš“ eins og viš śtgeršarmenn köllum žaš. Žį finnum viš einhvern śtgeršarmann sem er meš allt nišur um sig og segjum „hvaš, ętliš žiš aš leggja af plįssiš?“ Og žaš er segin saga enginn framsóknarflokkanna stenst svoleišis og skiptir žį engu öll hin plįssin sem viš höfum lagt ķ eyši žegar viš höfum selt hver öšrum kvótann, žaš skiptir framsóknarflokkana engu.“

„En hvaš segja endurskošendurnir, ert žś ekki meš eitt af žessum fyrirtękjum meš fķnu śtlendu nöfnin sem endurskošar fyrir žig?“ spurši ég. „Jś blessašur, žeir segja ekki mśkk og telja žetta alltsaman śtgeršarkostnaš. Žś manst hvaš žeir voru žęgir viš bankana fyrir hrun. Žeir sögšu aš allt vęri ķ himnalagi ķ bönkunum alveg fram į sķšasta dag. Žeir eru ekkert aš spį ķ žetta og gera bara eins og ég segi.“

http://www.visir.is/g/2019190109113/ad-sleppa-vid-veidigjold-?fbclid=IwAR3SjYQw7synIAfcsaUK51MoKR1TYHqeNjlchux3mKnyjSLHVW5L9ERWKFU

 


Žessi žjóš hlżtur aš eiga betra skiliš

Stjórnvöld reyna ekki aš leita sįtta ķ sundrušu samfélagi og lįta sem sundrungin komi žeim ekki viš. Sķšustu vikur hafa kjör almennings žegar rżrnaš sem nemur gengislękkun („gamla gengiš“) krónunnar, kjararżrnun sem žegar er oršin langt umfram žaš sem var žegar verkalżšshreyfingin byrjaši aš móta launakröfur sķnar. -  Žjóšin situr uppi meš:

STJÓRNVÖLD...

  • ...sem kjósa aš sitja meš hendur ķ skauti ķ gjaldmišilsmįlum og bķša eftir töfralausnum į mešan krónan fellur og fellur...
  • ...sem lįta śrskurš Kjararįšs žeim sjįlfum til handa standa óbreyttan žrįtt fyrir aš hann hafi veriš langt umfram žaš sem ašrir hópar hafa fengiš ...
  • ...sem neita aš lękka laun rķkisforstjóra žrįtt fyrir aš launahękkanir til žeirra hafi veriš ķ trįssi viš eindregna ósk stjórnvalda um hóflegar hękkanir.

SAMTÖK ATVINNULĶFS...

  • ...sem neita aš nota samtakamįtt sinn til aš fį fulltrśa sķna ķ stjórnum lķfeyrissjóša til aš lękka hęstu laun ķ fyrirtękjum sem žeir eiga...
  • ... sem velja sér launažróun śt śr norręna velferšarmódelinu en horfa ekki til langtum betri almannažjónustu sem veitt er į Noršurlöndum. Žar nęgir aš nefna, hśsnęšismįl, skóla- og heilbrigšiskerfi auk almenningssamgangna sem allt stušlar aš žvķ aš lękka framfęrslukostnaš venjulegs fólks auk tryggšrar afkomu örorku- og ellilķfeyrisžega.

VERKALŻŠSFÉLÖG...

  • ...sem ętla aš leyfa śtgeršum aš rįšskast įfram meš fiskveišiaušlindina óįreittum ķ staš žess aš krefjast ešlilegs afgjalds sem gęti runniš til brżnna samfélagsverkefna į borš viš hśsnęšismįla eša brothęttra byggša ...
  • ...sem treysta sér ekki til aš krefjast bindingar launa viš žann gjaldmišil sem verš į innfluttum vörum sveiflast ķ takt viš og žannig leyfa žau atvinnurekendum aš halda įfram aš velta kostnaši yfir į launžega ķ landinu.

 

Žessi žjóš hlżtur aš eiga betra skiliš.

 

http://www.visir.is/g/2018181219369/-dej-vu-verdbolgukynslodarinnar-?fbclid=IwAR1X9jj3TBrmZ6S1LZ0XHYo7mVOxoNbe62IPaA_RoVorFr30CqSWn_njEWE


Endalaust dekur viš sérhagsmunina

Fyrir réttu įri sagši formašur Vinstri gręnna ķ ręšu į Alžingi aš žaš vęru ašilar ķ samfélaginu sem gętu ekki bešiš eftir réttlęti. Žjóšin hélt aš hér vęri įtt viš okkar allra minnstu bręšur sem hefšu śr litlu aš spila vegna örorku eša elli. Nś hefur komiš į daginn aš žaš var tómur misskilningur, žetta voru śtgeršarmenn sem įtt var viš. Žaš voru śtgeršarmenn sem gįtu ekki bešiš eftir „réttlętinu“ sem VG hefur nś ķ tvķgang reynt aš framfylgja. Fyrst voru žau gerš afturreka ķ vor en nś skal „réttlętinu“ fullnęgt.

Sama er upp į teningnum meš formann atvinnuveganefndar Alžingis, žingmann VG. Framsóknarflokkur og Sjįlfstęšisflokkur etja žingmanninum ķ forašiš fyrir lękkun veišileyfagjalda en halda sig sjįlfir til hlés. Žessi žingmašur hélt fram nįnast öllu hinu gagnstęša um veišileyfagjöld ķ žingręšu fyrir fįeinum įrum žegar staša sjįvarśtvegs var svipuš og hśn er nś. Žį taldi žingmašurinn aš śtgeršin vęri aflögufęr, žessi sami žingmašur og nś berst um į hęla og hnakka aš fį gjöldin lękkuš.

Byggšastefnu hafnaš

Fyrir okkur, daušlegt fólk, er óskiljanlegt hvernig aš žvķ er viršast dagfarsprśšir einstaklingar verša sem umskiptingar viš žaš aš komast ķ valdastólana. Ótvķręšar yfirlżsingar žeirra sjįlfra frį fyrri tķma viršast ekki skipta žetta fólk neinu mįli žegar hagsmunir śtgeršarinnar eru annars vegar.

Viš umręšur į Alžingi kom fram tillaga um aš örlitlum hluta kvótans yrši śthlutaš žannig aš andvirši hans gęti gengiš til byggša sem ęttu ķ vök aš verjast. Žessa tillögu gat VG ekki sętt sig viš žrįtt fyrir sambęrilegar tillögur ķ stefnuskrį žeirra en sem kunnugt er höfnušu žeir aš framfylgja eigin stefnumįlum žegar žeim stóš žaš til boša ķ rķkisstjórninni meš Samfylkingunni.

En hvers vegna er alltaf veriš aš agnśast śt ķ VG en ekki hina flokkana? Įstęšan er einföld. Fyrir kosningar er VG ślfur ķ saušargęru en bęši Framsóknarflokkur og Sjįlfstęšisflokkur eru einfaldlega ślfar ķ ślfagęrum og hafa aldrei duliš aušsveipni sķna gagnvart śtgeršinni ķ landinu.

 

http://www.visir.is/g/2018181209701/-rettlaeti-samkvaemt-vg-?fbclid=IwAR38z0vI5Q-knsbk7oCfaEGyCgyQBl9CEl9JuD6Ike1BGR8G71iNeqjli4c

 


Nżju veišigjöldin keisarans.

Frumvarp um lękkun veišigjalda ķ vor var aš sögn rķkisstjórnarinnar fyrst og fremst til aš lękka gjöld į litlar og mešalstórar śtgeršir. Ķ nżja veišigjaldafrumvarpinu skipta žęr engu mįli en mest lagt upp śr „einföldun“. Samt er ekki gripiš til einföldustu leišarinnar viš innheimtu veišigjalda sem vęri įrlegt śtboš į hluta heimildanna žar sem afgjaldiš rynni alfariš til brothęttra byggša. Byggširnar gętu rįšstafaš fjįrmununum til stušning viš litlar og mešalstórar śtgeršir auk žess sem slķk śtboš myndu gefa nżjum ašilum möguleika į aš hefja śtgerš. Fjįrhęš veišigjalds sem ręšst af įrlegu śtboši yrši žannig įkvaršaš ķ rauntķma, meš hlišsjón af vęntanlegri afkomu og alfariš įkvaršaš af śtgeršinni sjįlfri, įn afskipta stjórmįlamanna. Ef tilgangur veišileyfafrumvarpsins vęri einföldun žį vęri žaš leišin.

Žjóšinni ber fullt gjald

Rķkisstjórnarflokkarnir hafa hins vegar einsett sér aš standa vörš um hagsmuni nśverandi śtgeršarmanna gegn hagsmunum žjóšarinnar og nżrra ašila sem hyggja į śtgerš en eiga žess ekki kost ķ nśverandi kerfi. Hatrömm andstaša rķkisstjórnarninnar gegn śtbošum veišileyfa getur ekki skżrst af öšru en žvķ aš koma ķ veg fyrir aš žjóšin fįi sannvirši aflaheimildanna enda kvašst sjįvarśtvegsrįšherrann hafa haft samrįš viš śtgeršina. Žessi nišurstaša hlżtur aš koma illa viš stušningsmenn VG žar sem flokkurinn lofaši hękkun veišigjalds og stušningi viš litlar śtgeršir ķ ašdraganda kosninga.

Rķkisstjórnin og śtvegsmenn sjį sér nś leik į borši aš festa veišileyfagjaldiš ķ sessi eins og hverja ašra skattheimtu, sem žaš er ekki, allt ķ nafni „einföldunar“. - Veišileyfi, hvort sem er į Ķslandsmišum eša ķ įm og vötnum eru eins og hver önnur ašföng sem žarf til žess aš hęgt sé aš halda til veiša. Sama gildir um veišarfęri, olķu o.s.frv. og lżtur gjaldiš žvķ ekki lögmįlum venjulegrar skattheimtu frekar en t.d. greišsla til olķufélaganna fyrir olķu.  

Į fimm įra tķmibili 2011-16 greiddi śtgeršin rśma 45 milljarša ķ veišigjöld į mešan śtgeršin sjįlf fékk ķ sinn hlut 293 milljarša ķ aukiš eigiš fé og śtgreiddan arš. Žaš er nakinn sannleikurinn.

https://www.frettabladid.is/skodun/nju-veiigjoeld-keisarans

 

 


Samtakamįttur Samtaka atvinnulķfsins

Viš lifum óvenjulega tķma. Tķu įrum eftir hruniš rķkir ślfśš og ósętti ķ samfélagi okkar. Mitt ķ öllu ósęttinu er rįšamönnum žjóšarinnar afhentar rķflegar launahękkanir į silfurfati og fyrirtęki landsins, sem lķfeyrissjóširnir eiga aš stórum hluta, įkveša aš gera vel viš stjórnendur sķna og hękka verulega viš žį launin sem žó voru rķfleg fyrir. Stjórnvöld hreyfa ekki litla fingur til aš vinda ofan af launahękuninni sem žeim var rétt og Samtök atvinnulķfsins (SA), sem tilnefna helming stjórnarmanna almennu lķfeyrissjóšanna, tala fjįlglega um hóflegar hękkanir til stjórnenda fyrirtękja žar sem fulltrśar lķfeyrissjóšanna sitja ķ stjórnum. Lķtiš er svo gert til aš tryggja aš hin fögru fyrirheit gangi eftir. Eša ętli almenningur telji aš fyrirtękin,

„...starfi ķ góšri sįtt viš umhverfi sitt og samfélag. Launakjör ęšstu stjórnenda séu hófleg, innan skynsamlegra marka og ofbjóši ekki réttlętiskennd amennings“

eins og segir ķ stefnuyfirlżsingu SA?  Eru žaš ekki einmitt launakjör stjórnenda fyrirtękjanna sem misbjóša réttlętiskennd almennings?

Frómar óskir og framkvęmdin

Žegar vakin er athygli į hversu illa mįlflutningur SA rķmar viš gjöršir fyrirtękjanna og upplifun almennings af tekjuskiptingu ķ landinu, eins og gert var ķ grein ķ Frbl. 18. sept. žį skrifar framkvęmdastjóri SA grein ķ Mbl. 25. sept. s.l. žar sem hann rekur mešaltalshękkanir stjórnenda og launžega til aš sżna fram į aš stjórnendur séu vel aš žessum hękkunum komnir. Ekki kemur fram ofan į hvaša laun hękkanirnar voru reiknašar og ekki viršist hvarfla aš honum aš e.t.v. hafi launin, sem hękkanirnar reiknušust ofan į veriš of hį m.v. žann veruleika sem Ķslendingar bśa viš ķ dag og hękkanirnar žvķ beinlķnis til žess fallnar aš auka į ślfśš og ósętti ķ samfélaginu.

Viš einhverjar tilteknar ašstęšur hefši samanburšur į prósentutölum į borš viš žęr sem bornar eru fram ķ greininni haft eitthvaš aš segja. En viš bśum viš allt ašrar ašstęšur į öšrum og óvenjulegri tķmum sem kallar į óvenjulegar rįšstafanir. Rįšstafanirnar sem SA gęti gripiš til var lżst ķ greininni ķ Frbl. og einnig į opnum fundi meš Landssambandi lķfeyrissjóša fyrir hįlfu žrišja įri.

SA gęti sem hęgast notaš samtakamįtt sinn til aš hindra žį ofurlaunažróun sem žegar er oršin og fyrirséš hjį stjórnendum fyrirtękja ķ eigu lķfeyrissjóšanna. Žannig gęti SA lįtiš yfirlżsingar žeirra um aš laun stjórnenda

„skuli vera hófleg og ķ samręmi viš ķslenskan launaveruleika“

verša aš veruleika. Framkvęmdin hjį SA fram aš žessu ber ekki vott um aš hinar frómu óskir forrįšamanna SA séu neitt annaš en oršin tóm.

Žvķ ęttu samtök launafólks aš treysta félagsskap sem notar samtakamįtt sinn eingöngu til aš semja viš verkalżšsfélög en neita aš nota samtakamįttinn til aš halda aftur af ofurlaunum stjórnenda ķ atvinnulķfinu?

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Ķslensku trixin II

Kjararįš kvaš upp śrskurši sem juku mjög į ósętti landsmanna. Hvernig var brugšist viš? Fyrst var Kjararįši fališ aš kveša upp śrskurši um fęrri embęttismenn en įšur og sķšan var Kjararįš lagt nišur. Hverju skilaši žetta ķslenska trix? Fyrri ašgeršin, aš fękka embęttismönnum sem heyršu undir rįšiš, leiddi til enn meiri launahękkana žeirra žrįtt fyrir eindregnar višvaranir žįverandi fjįrmįlarįšherra. Sķšari ašgeršin skilar aušu žar sem ekki hefur veriš afrįšiš hvernig hįtti launaįkvöršunum til embęttismanna ķ framtķšinni.

Stjórnvöld viršast śti į žekju og halda aš višfangsefni sitt ķ komandi kjaravišręšum séu einfaldar prósentuhękkanir launa į mešan višfangsefniš er enn, tķu įrum sķšar, aš sameina sundraša žjóš, freista žess aš nį sįtt ķ samfélaginu og gręša žaš holundarsįr sem hruniš skildi eftir į žjóšarsįlinni.

Įbyrgšin er stjórnvalda og Samtaka atvinnulķfsins

Stjórnvöld, auk Samtaka atvinnulķfsins (SA) tala fjįlglega um lķtiš svigrśm til launahękkana en eru sjįlf žeir ašilar sem bera mesta įbyrgš į žeirri ślfśš ķ samfélaginu sem rķkir um kjaramįl. Stjórnvöld hafa enn ekki hreyft litla fingur til aš vinda ofan af śrskurši Kjararįšs. SA skipa helming allra stjórnarsęta almennu lķfeyrissjóšanna og gętu žvķ sem hęgast haft forgöngu um aš stöšva žaš höfrungahlaup gengdarlausra yfirborgana ķ fyrirtękjunum sem lķfeyrissjóširnir eiga, sem eru flest stęrri fyrirtękja į Ķslandi.

Hugmyndin aš baki einhverskonar kjararįši er ekki alslęm. Śtfęrsla hugmyndarinnir var žaš sem brįst og forsendurnar sem lįgu aš baki. Ķ sjįlfu sér er žaš žarft aš ķ samfélaginu sé til „apparat“ sem geti boriš saman laun m.t.t. įbyrgšar, vinnutķma og annars sem mįli skiptir viš įkvöršun launa. Lķfeyrissjóširnir hefšu getaš vķsaš til slķkrar stofnunar įkvöršunum um laun ķ fyrirtękjunum sem žeir stjórna og žannig hindraš höfrungahlaup stjórnendanna. En žaš geršu žeir ekki.

Allt frį hruni hefur SA ekki nżtt samtakamįtt sinn til aš standa gegn ofurlaunum žrįtt fyrir višvaranir žar um og aš augljóst vęri ķ hvaš stefndi.  - Žvķ skyldi almenningur taka mark į mįlflutningi žessa fólks?

 

https://www.frettabladid.is/skodun/islensku-trixin-ii

 


ĶSLENSKU TRIXIN

Žaš er e.t.v. aš bera ķ bakkafullan lękinn aš vitna ķ fleyg orš Laxness um aš Ķslendingar „ ... verši skelfķngu lostnir og setji hljóša hvenęr sem komiš er kjarna mįls“ en žvķ mišur eiga žau allt of oft viš. Nżleg dęmi um žetta opinberušust okkur į vordögum.

Ęskilegt vęri aš žurfa ekki aš styšjast viš vķsitölu žegar lįn eru tekin t.d. til hśsnęšiskaupa. Žannig er žessu hįttaš ķ nįgrannalöndum okkar. Hvaš hefur mönnum helst hafa dottiš ķ hug til aš breyta žessu? Jś, aš banna vķsitölutryggingu. Ķ žeirri umręšu er aldrei minnst į aš slķkt bann tęki ekki til žegar tekinna lįna svo hér yrši ašeins um bann viš vķsitölutryggšum lįnum til framtķšar.

Veršbólguįlag umfram veršbólgu

Ef af banninnu yrši hvernig skyldi žį verša hįttaš vöxtum į lįnum framtķšarinnar? Ķ ljósi harmsögu ķslensku krónunnar, sem er nś innan viš hįlft prósent af veršgildi dönsku krónunnar, sem hśn var į pari viš žegar leišir žeirra skildu fyrir um 95 įrum, er nokkuš ljóst aš lįnveitendur teldu sig žurfa einhverskonar tryggingu fyrir viršisrżrnun krónunnar.

Lķklegast er aš lįnveitendur reyni aš įętla veršbólgu og miša vexti viš žaš. Svo mundu žeir telja sig žurfa aš hafa borš fyrir bįru vegna óvissu um įętlaša veršbólgu og bęta žvķ ofan į vextina. Afar hępiš er aš śtkoman verši lįntakandanum hagstęš frekar aš fjįrmagnskostnašur muni hękka. Enda sżnir žaš sig aš vinsęlustu lįn til hśsnęšiskaupa eru verštryggš lįn, meš kostum žeirra og göllum, žó svo aš óverštryggš lįn séu ķ boši.

Ķ umręšunni er aldrei minnst į aš allt tengist žetta ķslensku krónunni, örmynt, śtgefinni af örlķtilli žjóš og hvergi gjaldgeng utan landsteinanna. Žar er sama hvort ķ hlut eiga samtök atvinnulķfs (sem viršast eiga ķ trśnašarsambandi viš söfnuš sem sér flestu til forįttu sem kemur utanlands frį) eša vķgreifir forystumenn einstakra verkalżšsfélaga sem einnig koma sér hjį aš tala um kjarna mįls, fķlinn ķ stofunni, ķslensku krónuna og įhrif hennar į afkomu fjölskyldna og fyrirtękja. 

http://www.visir.is/g/2018180629191/islensku-trixin-

 


Stęrstu śtgerširnar fį mest

Frumvarp žetta er sett fram til aš berja ķ bresti kerfis sem hefur aldrei žjónaš žeim tilgangi aš skila réttmętum hluta aušlindaaršsins til eiganda fiskimišanna, žjóšarinnar allrar. Hér hefur veriš bśiš śt ógegnsętt flókiš kerfi sem žarfnast stöšugra viš­bóta og nżrra śtfęrslna žó margsinnis hafi veriš bent į ašrar leišir sem žjónaš geta sama til­gangi mun betur.

Hin augljósa nišurstaša veišigjaldafrumvarpsins er sś aš žegar öll gjöld eru lękkuš skilar sér mest til žeirra stęrstu žó reynt sé aš telja fólki trś um aš ašgeršin sé fyrst og fremst hugsuš til aš bęta hag lķtilla og mešalstórra fyrirtękja. Til aš koma til móts viš rekstur žeirra fyrirtękja sem kunna aš eiga ķ erfišleikum eru til ašrar mun ein­faldari ašgeršir sem žurfa ekki jafnframt aš fela ķ sér eftirgjöf til allra śtgerša, stórra og smįrra.

Yfirlżstur tilgangur frumvarpsins er aš bęta hag smęrri og mešalstórra śtgerša. Til aš sżna fram į hinn yfirlżsta vilja žį žyrfti aš setja fram ķ töflu öll sjįvarśtvegsfyrirtęki ķ landinu. Innan hvers fyrir­tękis yrši aš koma fram hvaš hvert og eitt žeirra aflaši af hinum nafn­greindu fisk­teg­undum frumvarpsins į sķšasta heila fiskveišiįri (2016-2017) margfaldaš meš kr. į kg sam­kvęmt fyrri tilhögun. 

Sķšan žyrfti aš margfalda žetta sama magn aftur meš žeim fjįrhęšum sem frum­varpiš gerir rįš fyrir.  Meš slķkum samanburši sęist hvaša fyrirtęki vęru aš borga meira og hvaša fyrirtęki vęru aš borga minna og žį fyrst vęru komnar for­sendur til aš segja til um hvort veriš vęri aš hygla litlum og mešalstórum fyrirtękjum eša frekar hinum stęrri. Uppsetning slķkrar töflu ętti aš vera lķtiš mįl m.v. fyrirliggjandi upp­lżs­ingar hjį Fiski­stofu og rįšuneytinu en slķk framsetning er einfaldlega forsenda žess aš hęgt sé aš full­yrša aš žetta sé gert ķ žįgu lķtilla og mešalstórra śtgerša.

Byggšasjónarmiš

Viš jafn mikilvęga įkvöršun og hér er stefnt aš žį hlżtur fyrst og fremst aš verša aš horfa til afkomu sjįvarśtvegsins sem atvinnugreinar. Um leiš og fariš er aš blanda byggša­sjónar­­mišum inn ķ umręšuna žį er ekki lengur veriš aš horfa į sjįvar­śt­veginn sem atvinnu­grein heldur er honum ętlaš annaš hlutverk śt frį byggša­sjónar­miši. Žegar žaš er gert žį fęrist gjaldtaka ķ sjįvarśtvegi nišur ķ lęgsta sam­­nefn­ara svo žeim sem lakast standa verši bjargaš. En žaš žżšir jafnframt aš žar sem rekstur­inn gengur vel, aš žar veršur til hagnašur langt umfram žaš sem ešlilegt getur talist.

Hér er alls ekki gert lķtiš śr byggšasjónarmišum sem eiga fyllsta rétt į sér. Žegar žurfa žykir mętti t.d. styrkja fyrirtęki ķ hinum brothęttu byggšum meš beinum fjįr­fram­­lögum ķ staš žess aš miša alla gjaldtöku ķ greininni viš rekstur žeirra fyrirtękja sem lakast standa. Žannig gęti gjaldtakan samkvęmt veiši­gjalda­frum­varp­inu runniš aš drjśgum hluta til aš styšja viš fyrirtęki sem illa vęri komiš fyrir og yrši žaš gert samkvęmt fyrir­fram mótašri byggša­stefnu.

Opnir įrsreikningar

Žegar fyrrgreindur samanburšur hefur veriš geršur į gjöldunum sem śtgeršir greiša fyrir laga­breytingu og eftir hana žį er įstęša til aš skoša reikninga ein­stakra śt­gerša. Ef kostnašur lķtilla og mešalstórra śtgerša hefur aukist žį žarf aš opna bók­hald žeirra, til aš kanna af hvaša völdum žaš er, įšur en komiš er til móts viš žau meš einum eša öšrum hętti af hįlfu hins opinbera. Ķ litlum og mešal­stórum fyrir­tękjum getur óhófleg launa­hękkun til forstjóra og stjórnenda vegiš žungt ķ af­komu fyrirtękisins. Einnig ef fyrir­tękiš hefur t.d. freistast til aš kaupa dżra bifreiš undir for­stjórann žį sér žess staš ķ verri afkomu aš ekki sé minnst į aršgreišslur sem kunna aš hafa veri umfram žaš sem fyrirtękiš ber.

Žvķ ašeins aš fyrirtękin verši reišubśn aš sżna įrsreikninga sķna ęttu žau aš fį notiš nokkurra ķvilnana žvķ žaš er varla tilgangur veišgjaldafrumvarpsins aš auš­velda ein­stökum fyrirtękjum aš auka į óhóf ķ rekstri žeirra.

Skattaspor

Eitt af žvķ sem greinargerš frumvarpsins gerir aš umfjöllunarefni er hiš svokallaša „skattaspor“ ķslensks sjįvarśtvegs. Žessu hugtaki hefur veriš beitt oftsinnis įšur ķ žįgu mįlstašar žeirra sem nś gera śt į Ķslandsmišum og sękja ķ sameign žjóšar­innar. Žį eru talin upp žau opinberu gjöld sem fyrirtękin greiša, aš mestu skattar og gjöld sem öll fyrirtęki į Ķslandi greiša, sjįvarśtvegsfyrirtęki sem og önnur fyrirtęki.

Vegna umfangs sjįvarśtvegsins ķ landsframleišslunni žį eru žetta hįar fjįrhęšir og sér Deloitte og hagsmunasamtök śtgeršanna um aš tķunda žetta reglulega eins og aš hér sé um einhverskonar ölmusu aš ręša sem sjįvarśtvegurinn af góšsemi einni saman greišir ķ rķkissjóš.

En „skattaspor“ mį skoša meš żmsu móti. Žannig mį til sanns vegar fęra aš „skatta­spor“ hjóna meš tvö börn į skólaaldri sé hlutfallslega stęrra heldur en „skattaspor“ sjįvar­śtvegsins. Hjónin žurfa aš greiša beina skatta af launum sķnum auk óbeinna skatta af öllum keyptum vörum til heimilisins til aš fęša og klęša börn sķn og žau sjįlf. Hlutfallslegur kostnašur žeirra af opinberum gjöldum er sķst minni heldur en sį kostnašur sem sjįvaśtvegurinn greišir hinu opinbera.

Gallašar ašferšir

Ljóst mį vera aš sś ašferš sem notuš er til aš lįta eiganda fiskveišiaušlindarinnar, žjóšina, njóta aršsins af aušlindinni er meingölluš. Um žaš eru flestir sammįla. Žaš eitt ętti aš nęgja til žess aš leitaš yrši annarra og nżstįrlegri leiša til aš sneiša hjį vandręšagangi sem žeim frumvarp žetta ber vott um.

Nokkuš er vitnaš til endurskošunarfyrirtękisins Deloitte og talna sem frį žeim koma en hafa veršur ķ huga aš greišslur sjįvarśtvegsfyrirtękja til Deloitte nema tugum milljóna į įri hverju og hafa gert ķ mörgt įr og er sjįvarśvegurinn sem heild einstaki mikil­vęgasti višskiptamašur Deloitte į Ķslandi.

Taka veršur undir nišurlag 4. kafla greinargeršar meš lagafrumvarpinu žar sem segir:

„Samantekiš mį segja aš gęta verši žess aš veišigjald verši sanngjarnt en ķ žvķ felst ekki sķst aš lķta eftir fremsta megni til bestu upplżsinga hverju sinni um rekstrarafkomu og greišslugetu sjįvarśtvegsfyrirtękja.“  

Žetta eru orš aš sönnu. Fyrst mikiš er vitnaš til Deloitte ķ greinargeršinni vęri ekki śr vegi aš fį sérfręšinga Deloitte til aš upplżsa hvernig žeir myndu ķ ljósi sinnar sér­fręši­žekkingar og menntunar leysa žetta vandamįl sem lżtur aš innheimtu gjalds af tak­markašri aušlind og hér hefur veriš lżst.  Svar žeirra žyrfti aš byggjast į hreinskilni og mętti ekki vera markaš žvķ aš žeir eiga stęrstan hluta afkomu sinnar undir žjónustu viš sjįvar­śtvegs­fyrirtękin.   


ā€žLeišréttingin“ og hśsnęšismįlin

Hvaš gerir vel stętt fólk sem horfir į fasteignir sķnar hękka ķ verši langt umfram veršbólgu og fęr svo skyndilega lękkašar skuldir sķnar, nįnast eins og  peninga sem rķkiš fęrir žeim aš gjöf?  Žeir sem fį verulega fjįrhęš fellda nišur nota aukiš rįšstöfunarfé til aš kaupa sér litla ķbśš til śtleigu enda fįir ašrir möguleikar ķ boši til aš įvaxta fé. Žeir sem fį heldur minna leggja peningana ķ sjóši fasteignafyrirtękja eins og Gamma sem svo kaupa ķbśšir til śtleigu. 

Žetta er ķ hnotskurn nišurstaša bróšurparts „Leišréttingarinnar“ sem er žaš afrek sem Sjįlfstęšisflokkur, Framsóknarflokkur og forystusveit Mišflokksins guma af, žegar žeir greiddu hinum hęrra launaša helmingi žjóšarinnar 86% „Leišréttingarinnar“ beint śr rķkissjóši. Žrišjungur upphęšarinnar rann til 10% hinna hęst launušu. Um žetta mį allt lesa ķ skżrslu sem formašur Sjįlfstęšisflokksins hafši ekki hugrekki til aš koma fram meš og sżna kjósendum fyrir žarsķšustu Alžingiskosningar.

Ungu fólki żtt śt af markašnum

Afleišingarnar, hękkun hśsnęšisveršs, voru algjörlega fyrirséšar. Ungt fólk sem vildi kaupa sér ķbśš į višrįšanlegu verši var nś fariš aš keppa um kaup į slķkum ķbśšum viš ašila sem höfšu śr nęgu fé aš spila eftir aš „Leišréttingin“ var greidd śt. Į sama tķma jókst eftirspurn eftir leiguhśsnęši umfram žaš sem įšur hafši žekkst vegna AirBnb. Žaš sķšan hvatti žį sem höfšu peninga aflögu til enn frekari ķbśšakaupa svo žaš var ekki ašeins į kaupendamarkaši sem ungu fólki var żtt śt heldur einnig į leigumarkaši žegar hśsaleiga rauk upp śr öllu valdi. Žessi skuggahliš „Leišréttingarinnar“ hefur ašeins aukiš į vandann sem var fyrir ķ kjölfar hrunsins žegar fjöldi byggingaverktaka lögšu upp laupana eša sögšu sig frį verkum.

Forréttindahópurinn sem Sjįlfstęšis-, Framsóknar- og forystusveit Mišflokksins įkvįšu aš gera svo vel viš hefur nś fengiš hękkunina, sem varš į įhvķlandi hśsnęšislįnum žeirra ķ hruninu bętta ķ tvķgang, bęši meš framlagi śr rķkissjóši og svo hefur hśsnęši žeirra hękkaš ķ verši svo veršmętaukning žess er langt umfram hękkanirnar sem uršu į lįnunum.

http://www.visir.is/g/2018180519056/-leidrettingin-og-husnaedismalin-

 


DJĮSNIŠ Ķ KRŚNUNNI

Fyrir Sjįlfstęšisflokkinn žį var Reykjavķkurborg djįsniš ķ krśnunni, kjarninn ķ völdum flokksins žašan sem žeir gįtu deilt og drottnaš, śthlutaš lóšum, verkum og störfum aš eigin gešžótta til innmśrašra og innvķgšra. Borgin og völdin yfir henni var ašeins įfangi į leiš framagjarnra Sjįlfstęšismanna til aš komast til enn meiri įhrifa į landsvķsu. Žannig leit oft śt fyrir aš hagsmunir borgarinnar vęru afgangsstęrš eša a.m.k. ķ öšru sęti hjį borgarstjórum Sjįlfstęšisflokksins.

Žetta breyttist allt meš tilkomu Reykjavķkurlistans. Reykjavķkurlistinn og aš mestu farsęl stjórnartķš hans, opnaši augu borgarbśa fyrir žvķ hvernig Sjįlfstęšisflokkurinn hafši fariš meš völdin ķ borginni og ekki sķšur hvernig völdin höfšu fariš meš Sjįlfstęšisflokkinn. Svo fór aš žaš sem įšur var óhugsandi, Sjįlfstęšisflokkurinn žurfti aš deila völdum ķ borginni meš öšrum flokkum. 

„Skiliši lyklunum“

Sjįlfstęšismenn koma stundum óvart  upp um sig um hvernig žeir umgangast völdin og hvernig žeir telja sig réttborna til eigna og įhrifa ķ samfélagi okkar. Žaš geršist t.d. žegar nśverandi formašur flokksins hrópaši śr ręšustóli Alžingis ķ heilagri vandlętingu „skiliši lyklunum“, en žaš geršist į afar skammvinnu tķmabili ķ lżšveldissögunni, žegar Sjįlfstęšisflokkurinn var ekki ķ rķkisstjórn. Eša žegar frambjóšandi flokksins til borgarstjóra mętti nżlega į fund ķ Höfša eins og žaš vęri nįnast formsatriši og bara spurning um tķma hvenęr hann settist ķ stól borgarstjóra.

Afstaša Sjįlfstęšismanna til valdsins sżndi sig lķka įgętlega ķ afsagnarmįli innanrķkisrįšherra žegar aš embęttismenn sem Sjįlfstęšisflokkurinn hafši rįšiš til starfa, eyddu miklum tķma og fyrirhöfn, ekki ķ aš upplżsa mįliš, heldur til aš leita leiša til aš bjarga skinni rįšherrans sem hafši skipaš žau.

Į móti, til aš vera į móti

Borgarlķnan svokallaša sem Sjįlfstęšisflokkurinn reynir aš tortryggja į alla vegu (žó žetta séu bara venjulegir strętisvagnar sem keyra inn į sęmilegar bišstöšvar) eins og žeir įtti sig ekki į aš žaš eru takmörk fyrir žvķ hvaš hęgt er aš lįta gatnakerfiš taka mikiš plįss. Eina svariš viš žvķ er žaš svar sem borgir um allan heim hafa gert ķ įratugi, sem er aš efla almenningssamgöngur. Nema aš Sjįlfstęšismenn séu ķ hjarta sķnu sammįla Borgarlķnunni en žykist vera į móti eins og helsti leištogi žeirra um įrabil lżsti ķ vištalsbók hvernig flokkar eigi aš hegša sér ķ stjórnarandstöšu:

„Ég gerši öll mįl tortryggileg ...  Ég tók žvķ upp öll mįl, jafnvel žó aš ég vęri ķ hjarta mķnu samžykkur žeim, og hjólaši ķ žau  ... žvķ aš ég leit į stjórnarandstöšu sem stjórnarandstöšu.“

Sérhagsmunirnir ofar öllu

Vanhęfni Sjįlfstęšisflokksins hefur aldrei veriš augljósari en ķ mįlefnum feršamanna žar sem žeir hafa brįtt ķ heil fimm įr samfellt fariš meš rįšuneyti feršamįla og klśšraš žvķ aš nį inn ķ rķkissjóš ešlilegum gjöldum af erlendum feršamönnum. Flokkur eins og Sjįlfstęšisflokkurinn žar sem sérhagsmunaöflum er grķmulaust beitt gegn almannahagsmunum getur einfaldlega ekki tekist į viš mįl af žessu tagi žar sem alltaf er horft til sérhagsmunanna viš įkvaršanatöku.  Annaš dęmi er Landsréttur žar sem liggur viš aš flokknum hafi tekist aš eyšileggja nżtt dómstig žvķ svo mikiš lį viš aš koma „réttu“ fólki aš ķ dóminn.

Meš breytingu į forystu Sjįlfstęšisflokksins uppśr aldamótum var įstęša til aš ętla aš žar hefši oršiš breyting til batnašar og aš venjulegir stjórnmįlaflokkar gętu framvegis unniš meš flokknum. En eftir aš Sjįlfstęšismenn hlógu sig mįttlausa į fyrsta landsfundi eftir hrun, žegar stungiš var uppį aš žeir višurkenndu aš eiga žįtt ķ hruninu eša aš žeir žyrftu aš bišja žjóšina afsökunar og bęta sitthvaš ķ eigin ranni, žį mįtti öllum vera ljóst aš Sjįlfstęšisflokkurinn hafši ekkert lęrt af hruninu og engu gleymt um hvernig žeir eru vanir aš umgangast valdiš.

Verulegar lķkur eru į aš morguninn eftir kosningarnar ķ vor muni Sjįlfstęšisflokkurinn reyna aš efna til hins sama ķ borgarstjórn og žeir geršu eftir Alžingiskosningarnar ķ haust. Žeir muni setja sig ķ samband viš Vinstri gręn og bjóša žeim borgarstjórastólinn. Hverju mun VG svara žvķ tilboši?

http://www.visir.is/g/2018180509729/djasnid-i-krununni-

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband